atlapošius

atlapõšius, -ė smob. (2) šnek. 1. kas eidamas vis palieka atlapas duris: Kada tik eis šitas atlapõšius, vis palieka duris atviras Ds. 2. Grž apykvailis žmogus, išvėpėlis: Su ta atlapošè kas gi susikalbės Ds.